- pusnakčiai
- pùsnakčiai sm. pl. (1) žr. pusnaktis 1: Kolei nušliaušim tokiu arklėku, o bekelė, namo, tai ir pùsnakčiai atspirs Dkšt. Ejo žmogus apie pusnakčius inkaušęs TDrIV283. Lig pùsnakčiam vakaravo Str. Pùsnakčiuos atvaži[av]o Rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
